Šeštasis apartamentas – vėliausiai susiformavusio etnografinio Lietuvos regiono – Suvalkijos – tautinių elementų atspindys. Šio kambario zonavimas sukurtas taip, kad būtų atskleistos senosios Lietuvos kultūros ir interjero tradicijos. Šalia virtuvės zonos suprojektuota pakyla – senąsias miego tradicijas primenanti poilsio zona.

Šaltais žiemos vakarais vaikai ir seni žmonės miegodavo ant krosnies, pasitiesę užklotus. Pakylos apšvietimas – mažų švieselių kompozicija, simbolizuojanti Lietuvoje taip mėgstamą šventinį žvaigždėtą Joninių nakties dangų. Žvaigždėto dangaus motyvas nusidriekia ir miegamojo zonoje. Šios zonos  pagrindinę sieną puošia tapetai su Bernardinų bažnyčios skliautų fragmentu. Lovos galvūgalį puošia karpinių motyvai. Šių karpinių raštas – stogų skydų apatinės dalies interpretacijos.

Šiame apartamente vyraujančios spalvos – geltona ir violetinė. Išraiškingą šių spalvų kompoziciją atspindi virtuvės zonos baldai. Virtuvės spintelių grafinis marginimas sukurtas pagal ryškiausią ir sudėtingiausią Suvalkijos kostiumo dalį – prijuostę. Prijuosčių raštuose panaudoti stilizuoti lelijų žiedų motyvai. Apartamento kompoziciją užbaigia senovines šiaudų vėrimo tradicijas ir sodus atkartojantis šviestuvas. Šiaudiniai sodai – tautodailės dirbiniai, simbolizuojantys kūno ir visatos būties grožį bei trapumą. Senovėje įvairių sodų kombinacijomis buvo gausiai dekoruojamos Lietuvos trobos. Sodai buvo laimę nešantis ir nuo negandų namus saugantis simbolis. Apartamentų kvadratūra – 32 m².